- riūtoti
- riū́toti, -o (-oja), -ojo žr. riūtėti: 1. Riū́to an mašinos, i gana Plv. A, negalėjai atsinešt, ko riū́tojai visą dieną?! Bgt. 2. Šn Jis vienas riū́toja už stalo Dkš. Užsigulęs ant stalo ir riūto Mrj. Eik gult! Tai riū́tos čia prie žmonių! KzR. Senis riū́to namie J.Jabl(Vl). \ riūtoti; išriūtoti; pririūtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.